Vandeningame horizonte paprastai įleidžiami 1–3 žiedai. Po to visi likę sujungimai iš vidaus užtaisomi betoniniu skiediniu, į kurį galima įmaišyti skysto stiklo, šulinio dugnas išpilamas 10–15 cm žvirgždo sluoksniu (frakcija 4–16 cm) – šis sluoksnis bus tarsi filtras atsirandančiam vandeniui.
Už vamzdžio esanti erdvė užpilama žvirgždu ir smėliu, kad į šulinį nepatektų lietaus arba tirpsmo vanduo, iš viršaus sutrombuojama moliu. Molis – labai gera vandenspara. Viršutinis žiedas, saugantis nuo sniego ir purvo, nėra įkasamas į žemę. Dažniausiai paliekama 70 cm nuo žemės paviršiaus, bet čia skonio reikalas – gali būti ir žemiau. Svarbiausia sudūrimo hidroizoliaciją tarp viršutinio žiedo ir visos kolonos atlikti ypatingai kruopščiai.
Kiti straipsniai
- Kada kasti šulinį?
- Kuo skiriasi seno ir naujo tipo betoniniai šulinio žiedai?
- Kokius betoninius šulinio žiedus naudoti?
- Kur kasti šulinį?
- Šulinys ar gręžinys?
- Kaip kasamas šulinys?
- Ką tik iškasto šulinio vandens valymas – dezinfekavimas
- Šulinio apipavidalinimas
Daugiau: visas straipsnis apie šulinių kasimą · šulinių žiedų kainos.